Sveiki atvykę į giminės svetainę
Sveiki
Pasakojama, kad kunigaikštis Aleksandras Sapiega Baltramiejų Kalendą pasikvietė iš Prancūzijos ar Lenkijos į Lietuvą statyti bažnyčių. Jo žemaitijoje pastatytos ir dabar tebestovinčios bažnyčios yra Skuodo, Laukuvos, Vainuto, Pajūrio ir paskutinioji Aleksandrijos - Truikiuose . Baltramiejus Kalenda vedė lietuvaitę Karoliną ir įsigijęs 50 ha žemės Klaišiuose, kampe tarp Latvijos ir Trūbakių kaimo, Apšės paupyje liko gyventi. Nuo Baltramiejaus, mūsų prosenelio ir pradėjo Aleksas Rimantas Kalendra rinkti žinias apie Kalendų (Kalendrų) giminę. Apie 1890 m. įsivėlė į dokumentus (ar kažkaip kitaip) klaida ir į pavardes dasidėjo r raidė. Todėl pavardės liko Kalendra. Medžio schemoje panaudotos abi pavardės, Kalenda ir Kalendra. Giminės internetinė svetainė pradėta kurti 2002.03.
Labai prašytume giminaičių, ar pažystančius juos žmones turinčių informacijos, pasidalinti su mumis, kad galėtume auginti ir puoselėti giminės medį.
Žmonės
Liaudies menininkas, skulptorius, medžio drožėjas. Gimė 1904 m. gruodžio 30 d. Šatraminių k. (Skuodo r.). Mirė 1986 m. Salantuose. Drožinėti pradėjo piemenaudamas. Iš pradžių kurdavo raštuotas lazdeles, pypkes, laivelius, o vėliau drožė kaukes, namų apyvokos daiktus. Baigęs Mosėdžio pradžios mokyklą, talkino savo tėvui staliui, drožinėdavo, skaitė, pasigamino medinį dviratį, įvairių muzikos instrumentų, namų apyvokos daiktų, žavėjosi lėlių teatru. Jam gerai sekėsi inscenizuoti liaudies papročius. Kaukes išdroždavo be didelio vargo. Kūrė teatro personažus – pradėjo nuo gyvulių, žvėrių, paukščių, galiausiai drožė žmoniškuosius personažus: davatkas, girtuoklius, ubagus ir kita. Petras Kalenda statė savo lėlių teatro spektaklius. Juose vaizduodavo žmonių silpnybes, ypač akcentavo girtuoklystės ydą, mat buvo vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio šalininkas. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu Petrui Kalendai puikiai sekėsi bareljefinė skulptūra. Yra nemaža sukūręs ir taikomojo pobūdžio darbų: ypač gražios ir vertintinos jo išdrožinėtos lazdos. Vėlesnėse skulptūrose jis pradėjo fiksuoti žmones judančius, o ne statiškus, stengėsi perteikti personažų jausminį pasaulį. 1930 m. jo drožiniai buvo eksponuojami Kauno žemės ūkio parodoje. Po to – Šiauliuose, Skuode, Telšiuose ir kitur. Sulaukęs įvertinimo, dirbo Kauno „Marginių“ kooperatyve. Gyvendamas Salantuose, kūrė toliau, dalyvavo liaudies meno parodose. 1953 m. dalyvavo liaudies kūrybos parodoje Vilniuje, 1954 m. – Maskvoje. Žymiausios Petro Kalendos skulptūros: „Palangos Juzė“, „Žemaičių vestuvės“, „Neringa ir Naglis“, „Malkų nešėjas“, „Čičinskas“, „Žemaitė“, „M. Valančius“, „A. Baranausko klėtelė“ (modelis), "Vargo mokykla" kopija ( "Lietuvos mokykla" autorius Juozas Rimša ) ir daugelis kitų. Salantuose yra pavadinta gatvė P. Kalendos vardu.
Plačiau...
Konstantas Kalendra
Konstantas Kalendra - ne vietinis. Jo tėviškė – Šatraminių kaime netoli Mosėdžio. Ten augo, ganė šiokią tokią bandą, mokėsi ūkininkauti. Ūkis nebuvo didelis, tik 24 hektarai žemės, ir tos pačios nemaža dalis - pievos bei durpynai. O augo keturi broliai ir tiek pat seserų, tada tokios nemažos šeimos buvo įprastas dalykas. Suaugus vaikams, kildavo dukrų ištekinimo ir apskritai žemės dalybų keblumų.
Tėvai pagal nusistovėjusią tvarką ūkį palikdavo vyriausiajam sūnui, iš kitų bent vieną stengdavosi išleisti į kunigus ar į provizorius, likusius išsiųsdavo mokytis pas siuvėją ar stalių.
Kalendrų šeimoje vyriausias buvo ........
Plačiau....
